Stresas darbe - kasdienybė, kuri perauga į rimtus sutrikimus
Dažnai yra manoma, jog stresas darbe – normali būsena, galima atrasti ir priežasčių stresui pateisinti, tačiau nuolatinis stresas, nesvarbu kur jis būtų jaučiamas, nėra normalu. Vis dažniau šiais laikais yra kalbama apie emocinę darbuotojo savijautą, nes tai atsiliepia ir jo produktyvumui. Tačiau net kuriant gerą atmosferą darbe, nemaloni savijauta vis tiek gali atsirasti ir kiekvienas su ją stengiasi įveikti skirtingai.
Kaip atsiranda stresas darbe?
Turbūt ne kartą darbo pasiūlymuose esate matę prierašą – „draugiškas kolektyvas“. Nors tai atrodo banalu, bet turi daug įtakos tam, kaip mes jausimės darbo aplinkoje. Kiekvienas norime būti suprastas, įvertintas, išklausytas, gauti patarimų, tikslingų pamokymų. Kai šių dalykų nėra, kolegos nebendrauja tarpusavyje, negali patarti ar kitaip padėti kitiems, tad atsiranda stresas. Todėl santykis su kolegomis, vadovais yra labai svarbus ne tik norint augti kaip specialistui, bet ir išvengti streso.
Kita priežastis streso atsiradimui – prastas laiko planavimas ir per didelis darbo krūvis. Laiko planavimas yra tikras įgūdis, kurio galima išmokti. Tačiau kuomet prisijungia ir didelis darbo krūvis, vien gerai planuotis laiko neužtenka. Kartais didelis darbo krūvis yra ir mūsų nemokėjimo pasakyti „ne“ pasekmė. Tuomet atsiranda vidinis savęs spaudimas, dideli pergyvenimai, o beaugantis darbo krūvis tikrai neskatina ir nemotyvuoja. Iš tokių problemų atsiradęs ilgalaikis stresas gali virsti į perdegimo sindromą.
Nors streso darbe faktorių gali būti daugybė, dažnais atvejais jie greitai praeina nesukeldami didesnių problemų. Tačiau ką daryti, kai streso jau yra per daug? Kaip iš to išlipti ir išsigelbėti be didesnių pasekmių?
Kaip “išsivaduoti” nuo streso?
Stresas darbe kenkia ne tik pačiam žmogui, bet ir jo darbo rezultatams. Tad suprantama, kad atsikračius streso gali susitvarkyti net kelios gyvenimo sritys – asmeninė savijauta, santykiai ir profesiniai pasiekimai. Tačiau lengva pasakyti „tiesiog nestresuokite“. Padaryti tai kur kas sunkiau. Štai keletas patarimų, kaip tą galima padaryti:
- Pertraukėlės darbo metu
Tai puikus būdas atsitraukti ir šiek tiek pailsinti mintis. Ką daryti pertraukėlių metu? Pakvėpuoti grynu oru, pamedituoti, pasidaryti arbatos ar tiesiog užkąsti. Svarbu, kad trumpa pertraukėlė nebūtų galvojimas apie darbą, bet tikslingas minčių nukreipimas būsimam susikaupimui.
- Tinkamas poilsis po darbo
Dažnai, paskendę darbuose pamirštame, kad taip ir nepailsėjome, o poilsiui neužtenka tik gero miego. Norint, kad stresas nebūtų toks stiprus, reikia užsiimti mėgstama veikla, tokiu būdu atsipalaiduojant nuo patirtos įtampos darbe. Tai gali būti knygų skaitymas, tapyba, rankdarbiai, sportas ar tiesiog maisto gaminimas. Svarbu leisti sau negalvoti apie darbą.
Svarbu žinoti, kad nervų sistema greičiau atsigaus, jeigu keisite veiklas, pvz.: jeigu darbe užsiimate protine veikla, tai po darbo pravartu būtų užsiimti aktyvia fizine veikla: sportas, šokiai, greitas ėjimas, darbas sode ir kt., na o jeigu darbe nuvargote fiziškai, tada atsigauti padės šilta vonia, knyga bei įvairios atsipalaidavimo metodikos: kvėpavimas, meditacija ir t.t.
- Neapsiimkite per daug darbo
Mokėjimas pasakyti ne ar paprašyti pagalbos – stiprių žmonių bruožas. Tada ir stresui atsirasti nebus palankių sąlygų. Kai žinome ir įsivertiname savo galimybes bei apie jas informuojame reikiamus asmenis, galime ieškoti motyvuojančių sprendimų: pavyzdžiui, papildomų atostogų, daugiau darbuotojų, darbų perskirstymo ar kitų išeičių.
Stresas yra dažnas mūsų „palydovas“, tačiau kartais ir mes norime pabūti vieni, be tokios palydos. Tad, kad stresas netaptų kasdieniu reiškiniu, savo emocine gerove reikia rūpintis ne tik namuose, bet ir darbe.