Perdegimo sindromas
Perdegimo sindromas – kas tai?
Šiais laikais gyvenimo tempas yra greitas, turime daug darbų ir viską norime kuo greičiau atlikti. Tačiau per didelis darbų, skubėjimo ir streso lygis gali sukelti perdegimo sindromą. Tai tokia žmogaus emocinė būsena, kuomet pasireškia emocinis, psichinis ir fizinis išsekimas dėl per didelio krūvio ar įtampos darbe, nebejaučiamas malonumas darbui ir jaučiasi atšalimas nuo anksčiau mėgtos veiklos. Perdegimo sindromas yra siejamas su būtent profesine sritimi. Negydomas ar ilgai užsitęsęs perdegimo sindromas gali peraugti į depresiją.
Dėl ko atsiranda šis sindromas?
Perdegimo sindromas atsiranda tuomet, kada yra patiriamas užsitęsęs stresas. Tai gali būti susiję ir su asmenybės bruožais arba su darbo pobūdžiu. Dažnai negrįžtamas ryšys, įvertinimo nebuvimas, per dideli reikalavimai sau ar iš kitų menkina motyvaciją dirbti ir žmogui pasireiškia perdegimo sindromas.
Kokie yra perdegimo sindromo požymiai?
Kadangi perdegimo sindromas daro įtaką emocinei, fizinei ir psichinei žmogaus būsenai, simptomai gali būti labai įvairūs. Žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, silpnas imunitetas, sutrikę miego ir valgymo ypatumai, atsiranda didelis nepasitikėjimo savimi jausmas, motyvacijos trūkumas, neigiamas požiūris į įvairius dalykus, nėra pasitekinimo atlikus paskirtą užduotį, prasideda atsakomybės vengimas, darbo vengimas, atidėliojimas, išsiliejimas ant artimųjų. Dažnai ir pats žmogus supranta, kad yra kažkas negerai, tačiau visa tai nurašo per dideliam stresui. Tačiau to nereikėtų daryti. Kai nebeįmanoma pačiam sugrįžti į normalią būseną, reikėtų kreiptis pagalbos pas psichologą.
Perdegimo sindromas ir stresas – ar čia ne tas pats?
Nors šis sutrikimas ir yra sukeltas užsitęsusio streso, tai nėra tas pats. Stresas indikuoja, kad yra patiriama visko per daug, o perdegimo sindromas sukelia didžiulį tuštumos jausmą. Pagrindiniai perdegimo ir streso skirtumai: streso metu yra per daug įsipareigojimų, kuriuos atlikus jaučiamas pasitenkinimo jausmas, perdegimo metu atsakomybių yra vengiama, nelieka pasitenkinimo, nėra motyvacijos darbams, jaučiamas beviltiškumo ir nenoro nieko daryti jausmas, stresas dažniausiai pasireškia fiziniais simptomais, kaip pervargimu, kuomet perdegimo sindromas yra labiau emocinis.
Kaip padėti sau, jei jauti, kad perdegei?
Jeigu jauti pirmuosius perdegimo simptomus, yra būdų padėti sau prieš kreipiantis į psichologą. Sulėtink tempą – jeigu įmanoma pailsėti nuo darbų, neprisiimti naujų atsakomybių, kol neišspręsi savo emocinės būklės problemų. Nusistatyk sau dienos režimą. Balansas tarp darbo poilsio yra labai svarbu ne tik mūsų fizinei būklei, bet ir emocinei. Perdegimo sindromas indikuoja, kad kažkas tavo gyvenime yra ne taip. Todėl reikėtų ramiai susirašyti savo tikslus, vertybes, siekius. Tai padės pamatyti, kur yra problemos ir grįžti į teisingą kelią savo tikslų link.
Patarimai, norint išvengti perdegimo:
- Susikurti rytinį raminantį ritualą, kuris padės pradėti dieną pozityviai ir energingai
- Sveikesnio gyvenimo būdo propagavimas
- Išmokti atsisakyti atsakomybių, jei jauti, kad jau turi jų pakankamai
- Atrasti raminantį hobį – tai gali būti meditacija, sportas, knygų skaitymas ar kitos panašios veiklos, kurioms nereikia technologijų
- Vystyti savo kūrybingumo gyslelę
- Mokytis kontroliuoti patiriamą stresą